MŪSŲ VIZIJA – ŽYDINTIS KAIMAS

2009 m. gruodžio 18 d. Pakruojo kultūros centre surengtos konferencijos dalyviai negailėjo šiltų žodžių Vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė“ nariams už gražiai organizuotą, įdomią ir nuotaikingą konferenciją „Pakruojo rajono 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijos įgyvendinimas – pirmi žingsniai žydinčio kaimo link“.

Vietos veiklos grupės konferenciją pradėjusi Irena Kybartienė partnerystės pagrindu suburtą, stiprią dėl savo dvasios ir nuveiktų darbų vietos veiklos grupės komandą palygino su trilinka virve, kurią nutraukti yra nelengva.

Vietos veiklos grupės pirmininkė Marytė Žiubrienė pakvietė visus konferencijos dalyvius akimirką stabtelėti ir kartu pasidžiaugti, kiek daug kartu nuveikta ir pagalvoti, kiek daug dar liko nepadaryta. M. Žiubrienė dėkojo rajono vadovams, seniūnams, bendruomenių žmonėms, rėmėjams už tai, kad visus metus kartu dirbo, kartu džiaugėsi ir kartu ieškojo kelių, padedančių spręsti kaimo žmonių problemas.

Konferencijoje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės meras S. Gegieckas, mero pavaduotojas R. Medzveckas, administracijos direktorė A. Jasiūnienė.

Pirmoje konferencijos dalyje buvo pasidalinta patirtimi, kaip Vietos veiklos grupei sekasi įgyvendinti Pakruojo rajono 2007–2013 m. kaimo plėtros strategiją. Konferencijoje diskutuota apie suaugusiųjų švietimo įtaką kaimo vystymuisi, apžvelgtos jaunimo sporto ir užimtumo organizavimo perspektyvos, apibendrinta vietos projektų pareiškėjų patirtis ir problemos, numatytos kaimo vietovių projektų įgyvendinimo gairės, aptartas Pakruojo rajono bendruomenių vaidmuo stiprinant kaimo gyvybingumą. Konferencijos pranešimus parengė ir skaitė Vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė“ nariai.

Pirmąjį pranešimą „Suaugusiųjų švietimo įtaka kaimo vystymuisi“ skaitė Rima Juozapavičienė Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro direktorė. R. Juozapavičienė pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad kaimo gyventojams reikia suteikti daugiau informacijos ir padėti perimti įvairias verslo rūšis, nes ne visi kaimo gyventojai gali išsilaikyti vien iš žemės ūkio gaunamų pajamų. Kaimui senstant, jaunimas, norintis čia įleisti šaknis ir užtikrinti savo šeimai ilgalaikį pragyvenimo šaltinį, turi matyti gyvenimo kaime perspektyvą. R. Jozapavičienė kalbėjo apie tai, kad reikia padėti jaunam žmogui, norinčiam dirbti ir susikurti stabilią ateitį kaime. Kaimo švietimas neturi eiti įvykiams iš paskos. Jau dabar turime siūlyti įvairias naujas galimybes, skatinti kaimo gyventojus pasinaudoti valstybės ir ES teikiama parama. Lietuvos žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų švietimo sistema susideda iš daugelio svarbių sudėtinių dalių. Tai profesinis mokymas, tęstinis mokymas, konsultavimas, šviečiamoji veikla ir informavimas, mokslo rezultatų ir naujovių sklaida, kaimo bendruomenių mokymas ir švietimas, LEADER  metodo įgyvendinimas. Kaimui senstant, mažėja ir gyventojų jame, mokyklos nesurenka studentų, norinčių įgyti žemdirbiškas profesijas, todėl būtina kelti žemdirbio profesijos prestižą, tobulinti žemdirbių konsultavimo sistemas, spartinti inovacijų plėtrą, užtikrinti žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų kokybišką ir nuolatinį informavimą, kelti specialistų, konsultantų, dėstytojų ir kitų asmenų, dalyvaujančių žemdirbių švietime, kvalifikaciją, o tęstinio mokymo programas rengti atsižvelgiant į klausytojų išsilavinimo lygį. R. Juozapavičienė kalbėjo apie suaugusiųjų švietimo plėtros Pakruojo rajono  savivaldybėje strateginį planavimą ir pristatė suaugusiųjų švietimo plėtros Pakruojo rajono  savivaldybėje  2009–2012 metų priemonių planą.

Gintaras Jasiūnas, Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, skaitė pranešimą „Vienas iš strategijos prioritetų – kaimo jaunimo sporto ir užimtumo organizavimas“. G. Jasiūnas pristatė tyrimo medžiagą apie tai, kaip veikia ir kokią įtaką daro vyriausybinės ir nevyriausybinės kūno kultūros ir sporto organizacijos šalies municipalinių organizacijų lygmenyje. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokio tipo municipalinės kūno kultūros ir sporto organizacijos turi geresnes plėtros galimybes ir perspektyvą. Tyrimo metu buvo apžvelgta Lietuvos sporto raida skirtingais sporto sistemos plėtros etapais, analizuota Lietuvos sporto įstatyminė bazė, palyginti Lietuvos municipalinių vyriausybinių ir nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklos rodikliai, nurodyta jų dinamika, atlikta šalies savivaldybių kūno kultūros ir sporto padalinių vadovų anketinė apklausa, pateikti šalies municipalinio lygmens vyriausybinių ir nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų plėtros galimybių ir perspektyvos tyrimo rezultatai. Šio tyrimo išvadose pažymėta, kad šiuo metu vyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklai šalies savivaldybėse sudarytos palankesnės sąlygos, o municipalinių nevyriausybinių organizacijų plėtros galimybės tiesiogiai priklauso nuo politinių sprendimų, sporto visuomenininkų skaičiaus, finansinių pajamų dydžio ir atlikdamos tas pačias funkcijas savivaldybėse vyriausybinės ir nevyriausybinės sporto organizacijos tarpusavyje konkuruoja. G. Jasiūno nuomone savivaldybėse būtinos struktūros atsakingos už kūno kultūros ir sporto politikos įgyvendinimą, turinčios stabilius finansinius išteklius ir suteiktus įgaliojimus. Pasitelkiant mokymus ir kitas priemones būtina skatinti sporto visuomenininkų gausėjimą bendruomenėse ir nevyriausybinėse organizacijose. Plėtojant sportą kaime būtina vadovautis devizu „Sportas visiems“, o tai susiję su kaimo bendruomenių veikla, mokyklų neformaliu ugdymu, mokyklų sporto klubų veikla, sporto mokymo grupių veikla. Todėl įgyvendinama kaimo plėtros strategija suteikia galimybę kaimo bendruomenėms, mokykloms kartu rūpintis sporto aikštynų atnaujinimu ir naujų sporto bei žaidimų aikštelių įrengimu kaimo vietovėse.

G. Jasiūnas konferencijos dalyvius trumpai supažindino su artėjančiomis 5-osiomis TAFISA Pasaulio sportas visiems žaidynėmis „Šiauliai 2012“, kurios planuojamos surengti 2012 m. liepos 5-11 dienomis. Šių žaidynių šūkis: „Darnus žmogus – darnus pasaulis”. G. Jasiūnas pakvietė Pakruojo rajono bendruomenes ir verslininkus įsijungti į judėjimą rengiantis šioms žaidynėms ir pagalvoti, kokiomis prekėmis ir paslaugomis būtų galima sudominti Pasaulio sporto žaidynių dalyvius ir svečius.

Leonas Norkuckis, vertinęs pirmojo kvietimo vietos projektų paraiškas, parengė pranešimą „Vietos projektų paraiškų rengimo patirtis ir problemos“. L. Norkuckis konferencijos dalyviams pristatė įgyvendinamos Pakruojo rajono 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijos prioritetus, priemones, veiklos sritis. Pagal pirmąjį kvietimą teikti vietos projektų paraiškas buvo gauta 13 paraiškų, 2 044 368 Lt sumai. Pagal 2.1 priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ buvo gautos 6 paraiškos, 1 809 868 Lt sumai. Pagal 2.2 priemonę „Veiklios, besimokančios ir solidarios bendruomenės ugdymas“ gautos 2 paraiškos 52 500 Lt sumai. Pagal 2.3 priemonę „Krašto savitumo puoselėjimas ir patrauklaus įvaizdžio formavimas“ gautos 5 paraiškos, 182 000 Lt sumai. L. Norkuckis aptarė problemas su kuriomis susidūrė vietos projektų pareiškėjai. Būsimiems vietos projektų rengėjams L. Norkuckis patarė apsvarstyti ir gerai apgalvoti ko tiksliai nori patys vietos projektų pareiškėjai, kokius darbus numato atlikti ir kokias veiklas vykdyti, kiek reikės lėšų projektui įgyvendinti. Labai svarbu apgalvoti ir tinkamai pasirinkti projekto paraiškos ir veiklos aprašo rengėjus, atkreipti dėmesį į viešųjų pirkimų taisyklių reikalavimus, tinkamai sudėlioti finansinį planą, aiškiai apibrėžti projekto tikslą, numatomus ir siekiamus rezultatus.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus ekologė, Mažeikonių kaimo bendruomenės pirmininkė Kazimiera Klabienė skaitė pranešimą „Pakruojo rajono bendruomenių vaidmuo stiprinant kaimo gyvybingumą“. K. Klabienė džiaugėsi, kad rajone yra daug aktyvių kaimo bendruomenių, kurioms vadovauja projektų įgyvendinimo ir administravimo patirties turintys pirmininkai. Rajono bendruomenės, kaimo gyventojai labai aktyviai dalyvavo rengdami Pakruojo rajono 2007–2013 metų kaimo plėtros strategiją, formuodami strategijos priemones ir prioritetus. Noriai rajono bendruomenių atstovai dalyvauja vietos veiklos grupės organizuojamuose seminaruose ir mokymuose, tikėdami juose gauti vietos projektų rengimui ir įgyvendinimui reikalingas žinias. Bendruomenės tariasi su savo žmonėmis ir planuoja būsimus projektus. Daugumai rajono bendruomenių svarbiausia susitvarkyti bendruomenių veiklai skirtas patalpas, susitvarkyti aplinką, įrengti sporto aikštynus, laisvalaikio, žaidimų aikšteles, įsigyti būtiniausią įrangą. Būtų labai gerai, jeigu rajono savivaldybės vadovai kitais metais surastų lėšų apmokėti šiems aktyvistams už transportą ir telefono išlaidas.  K. Klabienė pažymėjo, kad kol kas dar ne visos bendruomenės turi aktyvistų grupes, kurios galėtų parengti ir įgyvendinti projektus. Kai kuriose kaimo vietovėse dar vyrauja senoji nuostata, kad bendruomenės pirmininkas turi už viską atsakyti ir viską pats padaryti. Tad šių bendruomenių žmonėms K. Klabienė patarė susimastyti ir pradėti patiems rūpintis savo bendruomenės ateitimi.

Antroji konferencijos dalis buvo skirta aktyviausių 2009 m. Pakruojo rajono bendruomenių apdovanojimui. Vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė“ valdyba nutarė už pastangas kurti žydintį kaimą, apdovanoti sėkmingai vietos projektų paraiškas parengusias bendruomenes ir savivaldybės administraciją. Pirmiausiai apdovanoti bendruomenių pirmininkai parengę projektus, skirtus patalpų rekonstrukcijai pritaikant bendruomenių reikmėms. Tai Gačionių, Mikoliškio ir Šukionių kaimo bendruomenių pirmininkai: Povilas Grigaliūnas, Jonas Janulis, Stanislovas Montvidas. Už projektų skirtų kaimo bendruomenių aktyvinimui ir krašto savitumo puoselėjimui parengimą apdovanotos Sigutėnų, Mažeikonių, Pašvitinio, Ūdekų kaimo bendruomenių, Žeimelio bendruomenės centro, Triškonių kaimo bendruomenės centro, Visuomeninio fondo „Pakruojo bendruomenės centras“, pirmininkės: Pranė Kvedarienė, Kazimiera Klabienė, Jūra Mockūnienė, Sonata Montvidaitė, Raimonda Gasperavičienė, Janina Ramonienė ir Irena Kybartienė. Už didžiausių savo apimtimi projektų parengimą padėka skirta ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorei Astai Jasiūnienei. Už nuoširdų bendradarbiavimą ir paramą padėkota Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininkui Aurelijui Atkočiūnui ir AB „Klovainių skalda“ generaliniam direktoriui Vitoliui Urmonui.

Ne tik šventės organizatoriai – Vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė“ nariai, konferencijos dalyviams išsakė daug gražių ir prasmingų linkėjimų, bet ir bendruomenių aktyvistai  nuoširdžiai sveikino apdovanojimus pelniusius aktyviausių rajono bendruomenių atstovus, džiaugėsi jų sėkme, vieni kietiems linkėjo ryžto ir stiprybės bendruomeninėje veikloje.